Mano matomi prioritetai
Šiais neramiais laikais manau daugelis žmonių ieško stabilumo, užtikrintumo. Žmonės nori būti išgirsti ir jų balsas gerbiamas, o sprendimai, kurie veikia gyvenimus, turi būti apgalvoti ir pasverti. Netinkamas laikas, šokinėti nuo vieno prie kito. Netinkamas laikas į viską žvelgti per siaurus interesus. Metas aiškioms vizijoms. Metas susitarti ir susitelkti į prioritetus.
Saugi bendruomenė
Tankai ar dronai? Artilerija ar oro gynybos sistemos? Atskirais ginklais mūšio nelaimėsi, todėl vienintelis kelias yra nuoseklus visų ginklų sistemų didinimas. Tačiau čia reikia susėsti ir susitarti, kas, kada ir už kokius pinigus yra perkama, o ką galime ir turime vystyti patys. Net ir 8 proc. gynybai nepadės, jeigu čia, Lietuvoje, neturėsime kompetentingų gynybos pramonės inžinierių, technikų ir specialistų, galinčių užtikrinti visos karinės įrangos veikimą.
Slėptuvės ir priedangos - ne mokyklų ir darželių klasėse.
Karo Ukrainoje ir ypatingai karinio konflikto Palestinoje patirtys rodo, kad nepaisant tarptautinės teisės taisyklių, mokyklos, ligoninės ir universitetai dažnai tampa priešininkų taikiniais. Mes turime apsaugoti savo žmones ir tai padės padaryti tik konkrečiai tam pritaikyti statiniai ir patalpos. Turime užtikrinti, kad jų būtų pakankamai ir jos būtų pasiekiamos ne tik jauniems ir sveikiems, bet taip pat ir žmonėms su negalia ar vyresnio amžiaus, turintiems judėjimo sunkumų ar kitų negalių.
Gynybos finansavimas - tikslingas ir konkretus.
Miestai ir miestiečiai - arčiau gamtos.
Žalia aplinka
Jau daugelį metų miestuose dominuoja asfaltas, betonas ir trinkelės. Brandūs medžiai kertami dėl patogumo, upių krantai užstatomi keliais arba daugiabučiais, o ten, kur galėtų būti augalų įvairovė, viskas yra užsėjama paprasčiausia veja. Turime keisti, kaip planuojame ir įgyvendiname mieste vykdomus projektus, kad žaluma sugrįžtų į miestiečių aplinką. Paprastos ir aiškios taisyklės statytojams, vietinių gyventojų, o jeigu tai gyvenamieji namai galbūt ir ateities gyventojų įtraukimas į gamtinės aplinkos kūrimą, bei apželdinimo ekspertų pasitelkimas, sukurtų sąlygas turėti daugiau žalumos.
Mūsų maistas - natūralesnis, vietinis ir prieinamas.
Mes visi mylim maistą ir ne tik dėl to, kad be jo neišgyventume. Maistą mylime dėl skonio, kvapo, tekstūros ir estetinės išvaizdos. Maistą mylime dėl galimybės juo dalintis ir kurti ryšį su kitais, dėl istorijų, pasakojamų per patiekalų patirtis, dėl to, kad jis yra neatsiejama bendros mūsų kultūros dalis. Bet maistas išgyvena krizę. Siekis - daug, pigiai ir greitai, iš mūsų atima per daug. Visa maisto industrija, nuo ūkininko iki virėjo susiduria su didžiuliu spaudimu įtikti šiam siekiui ir mes visi dėl to netenkame to, kas maistą padaro sveikesniu - kompleksiškumo ir natūralios įvairovės. Bet mes galime geriau. Galime skatinti ūkininkus auginti natūralesnius produktus ir nebankrutuoti, galime užtikrinti, kad vietinė produkcija greičiau pasiektų mūsų stalą ir galime sudaryti sąlygas, kad natūralesnis maistas būtų pasiekiamas visiems.
Brandi ekonomika
Protingas ir žalias augimas - ten, kur jo dar trūksta.
Viena iš esminių minčių, kurią išgirsti pasiklausius kokio ekonomikos apžvalgininko bent 5 minutes yra - ekonomika turi augti. Bendrasis vidaus produktas turi kilti, eksportas didėti, įmonių pelnai mušti rekordus. Mažai kas kalba apie tokio augimo šalutinį poveikį - didžiulį išteklių vartojimą, paskirtą žmonių laiką, aplinkos taršą. Retai girdime apie tai, kad galbūt vienai ar kitai sričiai augimo jau gana? Taip, lengvai suprantama, kad nėra didelio noro auginti tokias sritis, kaip radioaktyvių atliekų saugyklos, tačiau mažai yra keliama klausimų apie pavyzdžiui rūbų, telefonų ar automobilių industrijas. Šiose srityse jau atrodo pasidarė visiškai normalu rūbus keisti kas kelis mėnesius, telefoną ar kompiuterį keisti kas metus, o automobilį, kas penkis. Mes turime atkreipti dėmesį kokia yra tokių praktikų kaina gamtai ir koncentruotis į sritis kurios gerintų mūsų gyvenimo kokybę, bet neskatintų besaikio ribotų išteklių naudojimo. Manau, kad kaip ir man, daugeliui žmonių kokybiška švietimo sistema, galimybė gauti geras sveikatos paslaugas ar greitą pagalbą nutikus nelaimei yra svarbiau negu važiuoti naujausiu automobiliu.